Erika(3)

   Vieną dieną sugalvojau Eriką ir Jos drauges pavadinti į Vingio parke gastroliuojantį Čekoslovakų atrakcionų parką. Gavęs Auklėtojos sutikimą, drauge su Mergaitėmis sėdome į troleibusą ir nubildėjome. Vos įžengę į Vingio parką, iš tolo pastebėjome milžinišką karuselę. Prasibrovėme pro žmonių minią ir jau buvome prie įspūdingos karuselės. Ilgai grožėjomės išmargintomis kabinomis, klegančiais Vaikais ir Mums buvo taip gera. Jautėmės tarsi būtume kokioje nesibaigiančioje žaidimų mūgėje, kur šmižinėjo Vaikai, gestikuliavo jų Tėveliai, o patys laimingiausieji buvo tikrieji šios arenos artistai ... Jie sukosi karuselėje, važinėjo guma apmuštais automobiliais, kurie, susimušdami vienas su kitu, suteikdavo tiek linksmybės jų mažiesiems vairuotojams... Erika su draugėmis stebėjo kažkurį iš atrakcionų renginį, o aš pasukau galvą į dešinę ir mano žvilgsnis užkliuvo už gan intriguojančio veiksmo. Tada aš, nenorėdamas trukdyti stebinčių savo išrinktąją aikštelę Mergaičių, sumaniau sekundėlei prieiti prie mane sudominusio atrakciono. Po penkių minučių, nieko nenujausdamas, grįžau pas Mergaites ... tačiau jų ten nesuradau. Mane pagavo siaubas, blaškiausi tai šen, tai ten, po to kelis kartus apėjau žaidimų aikšteles, bet žmonių spūstyje vargiai ką galėjau įžvelgti. Supratau, kad aš jas nedovanotinai išleidau iš savo akiračio, gal kokią valandą naršiau po teritoriją, bet viskas buvo veltui. Tuomet aš skubiai nutariau važiuoti į internatą ... Šalto prakaito išpiltu veidu, vos nekalendamas dantimis iš pasidygėjimo savimi, visas virpėjau sausakimšame troleibuse, kol pagaliau privažiavome troleibuso žiedą. Aš, skubiai išsigavės iš troleibuso, tekinas pasileidau taku tiesiai į internatą. Uždusęs puoliau pro paradines duris, o ten, mano nuostabai ir sumišimui, Mergaitės kažką, besikarščiuodamos tarpusavyje, aptarinėjo su savo Auklėtoja. Man lyg sunkus ir slegiantis akmuo nuriedėjo nuo krūtinės. Nusibraukęs atgalia ranka per kaktą srūvantį prakaitą ir sunkiai bepavilkdamas kojas yriausi link Mergaičių ir jų Auklėtojos. Toliau, žinoma, smulkiai nepasakosiu su kokia audriga reakcija mane pasitiko Auklėtoja. Aš nespėjau net prasižioti, man iš karto buvo parodytos durys ... Nejaugi viskam baigta, galvojau aš, lėtai eidamas ilguoju taku ir vis toldamas nuo internato pastato?..                                         -------   ---   -------