Erika(5)

   Ištrūkusi į lauką, Erika stipriai įtraukė į plaučius gaivaus oro ir pastebėjo jau gerokai temstant. Įspūdžiai buvo neišdildomi, Erika užsisvajojusi leidosi vis spartėjančiu žingsniu, kojos tarsi pačios nešė.Į troleibusą buvo neįmanoma įsėsti. Teko praleisti keletą troleibusų, kol pavyko įsibrauti į vidų. Erika važiavo troleibusu, jausdama vis stiprėjantį nerimą: o kas dabar bus, kai Ji parvyks į internatą? Juk išvyko be Auklėtojos sutikimo. Išlipusi iš troleibuso, Erika ne ėjo, o tiesiog stumte stūmėsi į priekį, supratusi, kokioje keblioje situacijoje Ji atsidūrė. Ir tai dar ne viskas. Staiga Ji prisiminė, jog nakčiai visados užrakinamos internato paradinės durys. Ir štai bėgte pribėga prie durų, patraukia rankeną abiem rankom iš visų jėgų, o šios nė krust ... Eriką apima siaubas. Bet Ji nesutrinka. Pasuka į dešinę pusę ir, eidama palei pirmojo aukšto langus, kiekvieną iš jų klebena, bandydama atidaryti. Pagaliau vienas iš jų pasiduoda. Valio! Erika įsliuogia į vidų. Ir kažkaip netikėtai žlėgteli sėdyne ant grindų, jausdama, jog atsirėmė į šaltą radiatoriaus metalą. Valandžiukę susimąsčiusi taip ir sėdėjo. Akys apsiprato tamsoje. Ir kas gi čia? Kėdės, stalai. A, tai Ji čia atsidūrė valgykloje! Kaip nuostabu!.. Vadinasi, bent jau šiltai galės sulaukti ryto. Dabar Erika nejudėdama, apglėbusi rankomis sulenktus kelius, sėdi ir prisimena ... Kaip Ją atvežė iš Vaikų namų ir pirmiausia nuvedė į valgyklą. Suruošė pusryčius!.. Mažiukai buvo apstoję visą stalą. Jai nešė: kas kokį saldainį turėjo, kas užsilikusią nuo vakar bandelę atidavė. Ne, Erika nebuvo tada nusiminusi ar nusigandusi, kad pateko į naują aplinką. Tiesiog Jai buvo viskas nauja ir smalsu. Greit susidraugavo su Vaikais, su Auklėtoja. Arba štai ... Kažkoks berniūkštis, jau Erikai esant paauglei, pietų metu prisėlino prie Erikos iš užu nugaros ir staiga įpylė kompoto į sriubą. Kaip užsiplieskė Erika, pašoko nuo stalo, vos neapvertė porcijos ir nusivijo berniūkštį, bet šis nešė kudašių kiek įmanydamas, tiek Erika jų ir tematė. Erika tada dar nežinojo, kad tik šitoje valgykloje sriubos visiems bus galima valgyti, įsipilant iš bendro katiliuko į lėkštę, tiek - kiek pilvukas prašo. Vėliau, jau palikusi internatą, Erika gyveno pusbadžiu ... Tai tokie iškilo prisiminimai tąsyk. Taip besėdėdama nepajuto, kaip pradėjo snūduriuoti, pabudo, kai pajuto, jog šaltukas bėgioja pagaugais per nugarą, stryktelėjo ant kojų, susinėrė rankas ant krūtinės ir vaikštinėjo sau tarp stalų, kolei pradėjo aušti ... ---