Mano Mama Irena gimė 1926 metų lapkričio mėnesio 1-ąją dieną - per visų Šventųjų Dieną! Kaip Mama pasakojo: Ji, Jos Brolis ir dar dvi Seserys - turi netikras užrašytas gimimo datas pase. Nors Mamos pase pažymėta, jog Ji yra gimusi 1926 10 15, turėtų būti - 1926 11 01!
Mano Mama kilusi iš Sūduvos krašto. Gimė vidutinių Lietuvos ūkininkų Šeimoje. Į mokyklą kasdien tekdavo eiti po 4 kilometrus. Įsispirdavo į klumpes ir į mokyklą - keturiese: trys Sesutės ir Broliukas.
... Irutei buvo gal dvyliktieji metai beeiną. Sykį stovėjo bendraklasiai sau ratelyje ir šnekučiavosi. Netikėtai Algirdas Jasaitis pradėjo nepagarbiai kalbėti apie Irutės Tėvelius. Irutė, ilgai daug negalvodama, sugniaužė savo smulkutį kumštelį ir kad tvojo tam Berniokui tiesiai į nosį. Pasipylė kraujas. Algirdukas - pas Mokytoją lėkte nulėkė. Mokytojas: "Irena, pasilieki po pamokų!" Irutė sėdi, iš padilbų žvilgčioja į Mokytoją. Mokytojas: "Ko dabar vėpsai į mane? Užsiimk gi kuo nors, kol ištaisysiu sąsiuvinius!" Irutė prisiminė, jog vakar buvo vyresnės Sesers Gimtadienis, turėjo net plytelę šokolodo, tiesa, dabar tebuvo likęs tik gražus popieriukas. Irutė pasidėjo ant kelių tą popierėlį ir, kopijuodama nuo jo piešinį, popieriaus lape piešia. Po valandžiukės Mokytojas užvertė paskutinį sąsiuvinį, garsiai nusižiovavo, pakilo nuo stalo, priėjo prie Mokinukės ir klausia, akis išpūtęs: "Irena, tai Tu čia pati taip dailiai išpaišei?" Irena pakėlė akis į Mokytoją ir nekaltai sako: "Gal ir aš, Mokytojas!.."
... Tikybos pamoka. Mokiniai skaito Šventųjų biografijas. Irena, kažkurioje vietoje beskaitydama, netyčia prunkštelėjo į saują ištrūkusiu juoko priepuoliuku. Prieina Teologas prie savo Mokinės, kuri štai dabar pernelyg užsimiršo ir ... suspaudęs kraštelį Irenos ausies, trukteli aukštyn. Kraujas tik kapt kapt ant mokyklinio suolo. Irena sėdi nuraudusi, akys nuleistos. "Irute, tai Tu, matau, jau ruošiesi auskarus įsiverti? Vaje, jau siūlai styro įverti ... Bėk greičiau į kiemą, po šaltu šulinio vandeniu nusiprausk!.."
... Irena turėjo dvi mažyles Sesutes, kurios vaikystėje numirė: tai Teresė ir Gritutė. Gritutė buvo labai smagi Mergytė - graži ir vikri. Buvo karo metas. Jų sodyboje tuo metu buvo apsistojusi rusų armijos kuopa. Gritutė pasigavo difterijos virusą nuo kareivių. Karo suirutės metas. Tėvai nuvežė Gritutę į Marijampolę. Sunkus laikmetis, niekas už nieką kaip ir neatsako ... Daktarai apžiūrėjo, nei šiaip, nei taip ... Toks ir gydymas. Sunkiai ir klaikiai sirgo Sesutė. Difteritas užsmaugė Mergytę. Palaidojo. Po kelių savaičių rusų kariai ruošiasi palikti sodybą. Prieina jaunas dailus karininkas prie Irenos ir kalbina: "Ira, važiuojam su manimi! Pamatysi frontą, su tanku važiuosim voikiečius pribaigti. A, važiuojam! Ponia būsi, jeigu patiksiu, gal ir už manęs panorėsi ištekėti, ką, gražuolėle, pasakysi?" Irena jam paniurusi atrėžė: "Ne, tikrai ne! Gritutė numirė ... niekur su niekuo nevažiuosiu! Keliaukite sau!.."
(2009 12 28)