Praėjus mėnesiui po šio skaudaus įvykio, pasikvietė Direktorė mane į kabinetą ir pradėjo ramią nieko gera nežadančiu tonu kalbą: "Gintarai, Jūs, kaip esu ne kartą pastebėjusi, dažniau draugaujate su Mergaitėmis nei su Berniukais. Kodėl? Ar galėtumėte man tai paaiškinti?"
- Matote, Direktore, - suveblenau aš, nesitikėjęs tokio tiesmukiško klausimo.
- Nagi nagi, - neatlyžo Direktorė.
- Matote, aš augau mūsų Šeimoje su jaunesniuoju Broliu. Mudu tarpusavyje labai nesutardavome. Ir aš dažnai pasvajodavau, kaip būtų gera turėti Sesutę.
- Ir nusprendėte, kad Erika kaip tik ir bus toji Jūsų ilgai lauktoji Sesutė?..
- Na, taip , Direktore!
- Gintarai, Jūs esate pakankamai subrendęs Jaunuolis, ir todėl turėtumėte gerai suprasti, jog jaunai Mergaitei nėra ko sukti galvos. Aš negaliu ramiai laukti tos dienos, kai Ji, beprotiškai Jus įsimylėjusi, ko ... nors sau nepasidarytų. Suprantate, tai kas įvyko prieš mėnesį su Erikos Drauge, mus visus privertė gerai viską permąstyti. Todėl susitarkime kaip du suaugę Žmonės: Jūs kaip galima mandagiau atsisveikinkite su Erika ir palikite Ją ramybėje. Dar štai ką pasakysiu: kai Erikai sukaks aštuoniolika, tada galite net ir savo ranką Jai pasiūlyti. Gal Ji tada taptų Jūsų žmona, ar ne? O dabar eikite ir daugiau nepasirodykite mūsų internate! Eikite eikite!..
Po kelerių metų, kai mudu susitikome su Erika, Ji man padakojo: "Po to, kai Direktorė su Tavimi pasikalbėjo, Ji pasikvetė mane į savo kabinetą.
- Erika, - pradėjo pokalbį Direktorė, - kodėl Tu visą laiką, kiek aš pastebiu, draugauji tik su Gintaru ir tik su tuo Gintaru?
- Tai kad Jis ... man geras.
- Erika, Vaikeli Tu mano, na, kaip Tu nesupranti: Tu esi dar visai jaunutė Mergaitė, su vyriškiais reikia elgtis labai atsargiai. Vyrai yra neprognozuojami. Dažnai pasinaudoja moteriškąja lytimi, po to nusispjauna ir palieka ... Aš nenorėčiau Tave matyti kada nors gyvenime beviltiškai apsipylusią ašaromis, supranti?..
- Taip, Direktore, bet Gintaras - man geras.
- Na, gerai, tada pakalbėkime taip. Matai, kas nutiko su Tavo gera Drauge? Erika, žinai ką, Tu nepyk ant manęs, aš su Gintaru atsisveikinau visiems laikams, supranti?
- Kaip Jūs galėjote taip pasielgti, gerbiamoji Direktore? Ką Jis Jums bloga padarė?..
- Erika, nusiramink, eik eik. Viskas bus gerai, nusiramink, viskas bus gerai. Tiktai be ašarų! Eik eik eik!" ------- --- ( t ę s i n y s kitame puslapyje) --- -------