Erika(4)

   Tačiau po dešimties mėnesių, kartą, važiuodamas troleibusu, pastebėjau man gerai pažįstamus Erikos draugių veidus. Aš užkalbinau jas, pasirodo, Erika buvo netyčia susilaužiusi koją ir tuo metu gydėsi Antakalnio Vaikų ligoninėje, traumatologijos skyriiuje. Aš nusprendžiau prisijungti prie Mergaičių ir mes visi drauge nuvažiavome aplankyti Eriką. Kaip dabar prisimenu, kokios buvo iš netikėtumo nustebusios Erikos akys, kai palatos tarpduryje pamatė mane ... Erika buvo gerokai besveikstanti, jau net ramentais pasiramščiuodama vaikštinėjo. Erika pavadino mane į skyriaus aikštelę ir mudu, atsirėmę į sieną, kalbėjomės. Erika manęs klausinėjo, kodėl aš Ją ir Jos drauges taip nežmoniškai palikau vienas Atrakcionų parke ir pasišalinau? Trumpai tariant, Erika galvojo, kad jos - esą man pabodo ir aš pasišalinau. Tada aš Jai paaiškinau, kaip viskas buvo iš tikrųjų. Kitą dieną jau vienas atvažiavau aplankyti Eriką ligoninėje. Atsivežiau pluoštą nuotraukų, kurias taip ir nebuvau spėjęs išdalinti. Taigi viskas baigėsi laimingai, susitaikėme su Erika.
                                            -------   ---   -------
   Po metų, kai Erika turėjo penkiolika su puse metų, birželio mėnesio vieną smagią dieną Erika sumanė nuvažiuoti savarankiškai į Latvijos dainininkės Laimos Vaikulės koncertą Sporto rūmuose. Erikos sumanimą žinojo tik Jos geriausia draugė. Taigi norėdama patekti į vakarinį koncertą, Erika nepastebėta apie šeštą valandą vakaro pasišalino iš internato budrios Auklėtojos dėmesio lauko ir leidosi į kelionę. Nuo troleibusų Antakalnio žiedo Ji važiavo su ketvirtojo maršruto troleibusu iki miesto centro, po to išlipo ir pėsčiomis patraukė per Žaliąjį tiltą, toliau, eidama Neries pakrante, pasiekė Sporto rūmus. Gerai, kad Erika turėjo susitaupiusi pinigų. Mat Jos draugę lankydavo artima giminaitė, kuri jai duodavo ir šiek tiek pinigų. O draugė viskuo dalindavosi Su Erika, taigi Erika iš draugės gaudavo ir šiek tiek pinigėlių. Priartėjusi prie Sporto rūmų, Erika pamatė besiburiuojančius žmones prie kasos langelio. Nusipirkusi bilietą, Erika pateko į Sporto rūmų vidų. Sporto rūmai padarė didžiulį įspūdį: šiuolaikinis išplanavimas, milžiniška erdvė žiūrovų salėje, savotiškas varstomų kėdžių tylus bildesys, didžiulė scena ir prožektoriai. Erika, dar pirkdama bilietą rūmų kasoje, išsirinko vietą tribūnoje, pagalvojo, bus geriau stebėti artistus scenoje - iš taip aukštai. Kai nuskambėjo trečias skambutis, skelbiantis visiems, jog šventė greit prasidės, po kelių akimirkų pradėjo iš lėto gesti lempos salėje, pasigirdo iškilmingi estradiniai maršo dūžiai. Pakilo uždanga, Erika pirmą kartą savo gyvenime išvydo kvapą gniaužiantį nuostabaus grožio reginį, kurį įspūdingai paryškino įvairiaspalvių prožektorių tvieskianti šviesa! Ir štai muzika pritilo, o scenoje pasirodė konferansjė, kuris trumpai pristatė tuoj pasirodysiančią dainininkę ir muzikantus. Vos jam baigus kalbėti, šviesos prigeso ir į sceną išbėgo šaunūs vyrukai, kurie pasiskirstė prie savo instrumentų. Na ir prasidėjo! Pasigirdo melodinga estradinė muzika. Eriką apstulbino muzikos garsas, kuris vos neapkurtino ausis. Erika instinktyviai pagalvojo, kaip dabar būtų gerai dviem dideliais gabaliukais vatos užsikimšti ausis, kad neapkurstų nuo tokios decibelų lavinos. Po griausmingos muzikinės įžangos įsivyravo trumpa pauzė, per kurių nepastebimai persimainė spalvų spektras scenoje ir štai žaismingai į sceną išbėgo pati Laima Vaikulė! Ištariusi keletą šmaikščių frazių lietuviškai, po to latviškai, pradėjo savo fiestą! Dainos - viena už kitą gražesnės ir įdomesnės - ne tik klausantis, bet ir stebint, kaip juda scenoje solistė, kokia įspūdinga muzikantų laikysena , besikaitaliojančios šviesos! Kai pasibaigė koncertas, Erika susižavėjusi karštai plojo drauge su kitais žiūrovais, net delnus įskaudo. Jūra žmonių užtvindė praėjimus, ir teko pamažu irtis pirmyn. ---