Erika(1)

   Kaip aš susipažinau su Erika? Prisipažinsiu, niekaip negaliu prisiminti. Taip seniai tai buvo. Prieš dvidešimt aštuonerius metus ...
   ... Ėjome drauge su Erika ir vis šnekučiavomės. Aš pasijutau tarsi būčiau šios Mergaitės Tėtis, o Ji man - tarsi Dukra. Štai pagaliau mes pagaliau priėjome kažkokią mokyklą.
   - Aš čia gyvenu! - sušuko vienuolikametė Erika.
   - Bet juk tai mokykla, - sakau Jai nustebęs.
   - Taip, bet čia mokykla-internatas. kaip Tu nesupranti?
   - A-a-a ... taip taip ...
   - Žinai ką, užeikime į vidų, aš supažindinsiu su savo Auklėtoja!
   - Na, man nepatogu ...
   - Drąsiau, drąsiau ... Tereikia pasiryžti! Duokite man savo ranką, abiems bus drąsiau!
   Praveriame girgždančias duris ir mes jau - viduje. Iškart pasijuntu nejaukiai. Toks jausmas, kad tai nėra linksma gyvenimo vieta. Aš staiga prisiminiau savo mokyklą, kurioje mokiausi prieš šešerius metus. Ten buvo erdvu, visur klegesys, moksleivių šurmulys. Tuo tarpu čia tarsi slėgtų nejauki tyla. Ir mokinių nematyti koridoriuose. Iš susimąstymo pažadina guvus Erikos balselis:
   - Va, einam ten - į Žaidimų kambarį!
   Įeiname. Prie stalų kur ne kur sėdi Vaikai-pradinukai. Kas piešia, kas lipdo. Greta sėdi Mokytoja ir skaito žurnalą.
   - Laba diena, Mokytoja, - pasisveikinu, vos mums peržengus slenkstį.
   - Ko Jūs norite, Pone? - atsiliepia suklususi Erikos Auklėtoja.
   - Mudu susipažinome su Erika, Jūsų auklėtine.
   - A, taip. Erika - išdykusi Mergaitė, labiau mėgsta žaisti su Berniukais, nei su Mergaitėmis, kaip nekeista.
   - Ar čia Vaikams nenuobodu? - nedrąsiai paklausiu.
   - Ką Jūs? Vaikams čia gera. Jiems nėra kada nuobodžiauti. Svarbiausia stropiai pamokas paruošti, yra televizorius, su sviediniu lauke pasižaidžia. Vaikai prižiūrėti, mes, Mokytojai, visą savo laisvalaikį atiduodame našlaičiams. Mokytojas - geriausias Vaiko draugas. Vaikai mūsų - geri. Žinoma, būna kad ir patriukšmauja. Visko pasitaiko. Kaip ir visuose namuose.
   - O, sakykite, ar Vaikams čia netrūksta įspūdžių? - nutraukiu Auklėtojos monologą.
   - O gal Jūs galite ką geresnio pasiūlyti, Gerbiamasis?
   - Sakykime, jeigu suorganizuoti Vaikams - koncertėlį?
   - Matote, kaip tik šiandien Vilniaus Studentų miestelyje vyksta Dainuojamosios poezijos festivalis. Aš turiu bilietą kaip tik į šios dienos koncertą. Tai va, būtų toks sumanymas: aš nueičiau pertraukos metu į užkulisius, pakalbinčiau atlikėjus. Ir, suprantate, Mes galėtume pasikviesti į Jūsų internatą - pakoncertuoti - Vaikams, - baigiau aš.
   - Aš, manau, šiuo reikalu Jums reikėtų kreiptis į Mūsų Pavaduotoją, - staiga surimtėjusiu balsu prsabilo Aulėtoja. Aš Jus palydėsiu, eime
       (T ę s i n y s - kitame puslapyje) ---