Erika(8)

   Po penkerių metų gaunu nuo Erikos laišką: "Gintarai, aš gyvenu Vilniaus kaime. Mudu su Vyru auginame Sūnų. Atvažiuok, nufatografuosi mane ir šunį Pifą. Atia!" Aš rašau atsakymą Erikai: "Gudruole Tu mano, na, kaip aš dabar imsiu ir atvažiuosiu pas Tave?" Taip ir taip, taip ir taip ...
   Po ketverių metų skambina į duris. Atidarau.
   - Sveikas!
   - Erika!!! Kaip Tu suradai mane?
   - Suradau. Galvoji, nesurasiu?
   - Užeik!
   - O, kaip Tu čia įsirengęs! Ką - iš kur ta biblioteka? Kokios knygos! Nieko sau ...
   - Erika, sėskimės. Papasakok. Kaip Tu gyveni?
   - Gerai. O kaip Tu?
   - Aš, aš nieko ... O-o kaip Tu ... kaip Tu su tuo Vyru susipažinai?..
   - Paprastai! Šokiuose ... Ai, su Drauge nuėjau. Žiūrime, du bernai mušasi. Aū šokau į vidurį. Išskyriau juos. Vėliau tas, kurį užstojau, mano rankos paprašė. Iš pradžių draugavome ... po to jaučiu ... aš - ne viena ... Internate tylėjau. Bet vis tiek suuodė. Buvo sekmadienis. Po pietų su Draugėmis gulėjome ant lovų, ilsėjomės. Įeina Auklėtoja. Prieina prie manęs ir sako:
   - Erika, tai ką Tu čia prisidirbai?
   - Tai kad aš nieko ...
   - Kaip tai nieko? Su kuo ir kada, Mergužėle? Tik nieko nemeluok!..
   - Tai kad aš neturiu ką meluoti!
   - Tavo nuotykiai jau seniai mums visiems iki gyvo kaulo įsiėdė! Dabar štai ką aš Tau pasakysiu: pasitikrinsi sveikatą ir jeigu kas - darysi abortą!.. Supratai? Ar girdi, ką aš Tau sakau?..
   - Pa-švilp-kit!..    
                            -------   --- (t ę s i n y s kitame puslapyje) ---   -------