Erika(6)

   Netrukus vienas skaudus įvykis nepaprastai sukrėtė internato vaikus ir mokytojus. Praėjus trims mėnesiams po Erikos iškylos į Vaikulės koncertą, atsitiko toks dalykas. Erika, vėl atgavusi Auklėtojos pasitikėjimą, kartą pavakare nusprendė išeiti su viena iš savo gerų draugių pasivaikščioti už internato ribų. Jos ilgai ėjo taku, nusileido link troleibuso žiedo, įsėdo į troleibusą, pavažiavusios keletą stotelių, išlipo. Vaikščiojo tarp gyvenamųjų namų. Staiga Jos Draugė sako: "Žiūrėk, Erika, tai tas pats namas, į kurį buvo atsivedęs mane vaikinas, kai susipažinome su juo šokiuose. Tu palauk čia, aš užbėgsiu pas jį ...". Erika stvėrė Draugei už rankos ir sako: "Niekur neik! Laikykis arčiau manęs!" Bet Draugė išsisuko - sakydama: "Ką Tu? Aš pas jį esu buvusi, normalus vaikinas! Jis man nieko nedarys, pamatysi!" Bet Erika ne juokais, lyg kažką negero nujausdama, išsigandusi jau rėkte išrėkė: "Aš Tau sakau: laikykis arčiau manęs!!!" Bet Draugė tik nervingai nusijuokė ir nubėgo į laiptinę, Erika tik išgirdo Jos balsą: "Aš tuoj sugrįšiu, tik palauk!.." Erika suvokė visa savo esybe: "Dabar tikrai kažkas bus ..." Praėjo pusvalandis, o gal ir visa valanda, dabar Erika net negalėtų tiksliai pasakyti, kaip lėtai slinko laikas. Jis vos nepražilo belaukdama savo Draugės! Ir štai, Erika net krūptelėjo, - girgždėdamos su baisiaisiu triukšmu atsivėrė langas penktajame aukšte ir žmogaus kūnas tėškėsi ant grindinio. Erika vėliau man pasakojo: "Tą Mergaitę chuliganai išprievartavo ir nuogą išmetė pro langą." Tada aš Erikai sakau: "Gal aš klystu, bet man atrodo, kad Ją neišmetė, o Ji, išsigandusi savo įžūlių prievartautojų, siaubo išplėstom akim - atsivėrė langą ir iššoko pati. Supranti, Ji tuo momentu buvo pasiryžusi bet kam, kad tik nepakliūtų į smurtautojų nagus. Kiek tokių istorijų esu skaitęs žurnaluose." Internatas tada surengė graudžias Mergaitės laidotuves. Visi buvo šokiruoti to, kas atsitiko su jų auklėtine.        -------   ---   -------      (t ę s i n y s - kitame puslapyje)      -------   ---   -------