tarp žmonių artimų

tarp žmonių artimų ir mielų
aš esu vėl žvalus ir vėl jaunas
netgi kartais kai būna tylu
pajuntu kiek stiprybės įgaunu

vėl menu tas jaunystės dienas
ir romantiškos meilės jausmus
aš laimingas tuomet gyvenau
mano kraujas liepsnojo džiaugsmu

tarp žmonių artimų ir mielų
man lengviau ir alsuot ir gyventi
kiek man daug dovanojo gėlių
bet gėlelė gražiausia nesensta

ta gėlelė gražiausia tai tu
kaip nevystanti rožė skaisti
kuo puikiausiai aš tai suprantu
kai šypsais ir žvelgi iš arti

1993 10 27