KRINTA SNAIGĖS

Krinta snaigės ir tirpsta ant skruostų
Ir suspindi lašeliai spalvom
Tarsi ašarą tyliai nušluostai
O širdie ilgesingai dainuok

Krinta snaigės iš balto dangaus
Jų kelionė tokia nuostabi
Gal mūs skruostai žvaigždutę priglaus
Tu svajingai šypsais ir kalbi

Krinta snaigės sidabro pūkais
Žemei lengva sapnuot pataluos
Mudu eikim svajonių takais
Kai šaltukas gaivins ir alsuos

Krinta snaigės stebuklo šviesoj
Jos užburti mums gali pasaulį
Tarsi pasaką savo tiesos
Noriu laimę atnešti kaip saulę

Krinta snaigės didžiulės ir šaltos
Bet užkaista krūtinėj jausmai
Dovanok bet esu aš nekaltas
Kad Tave pamilau amžinai

Krinta snaigės sidabro pūkais
Girgžda sniego nukloti takai
Tavo skruostai laimingi nukais
Kai Tave pabučiuosiu smagiai

1993 10 12