GIRIA

Giria paslaptingai rami
Dvelkiant vėjui ten ūkia pelėdos
Dejuojančiais medžių kamienais
Nurieda sakų ašarėlės

Giria užsisklendus tankmėj
Neįžengiamais savo brūzgynais
Ką slepia jinai aš domėjaus
Tarp uogų kankorėžių grybų

Giria paslaptiga tokia
Traukia žmogų vis viena iš tolo
Išgąsdinti stumbrą ar lokį
Deja jums kikilis tik juokias

Giria tai užuovėja mums
Gryno oro kaip vaisto geriausio
Visa krūtine paragausim
Nesinori skubėt į namus

1988 08 14