rudens lietus

rudens lietus žvarbokas ir nykus
jis pataria išskleisti skėtį
kasdien šilčiau rengiuos
ir spūdinu gatve iš lėto

rudens lietus savotiškai gaivus
kai šalnos kandžiotis nedrįsta
žolė ilgai žaliuos
kol neišauš auksinis rytas

tuomet kai medžiai apdarus numes
nuklos takus ir parko aikštę
išeisime ir mes
drauge romantiškai pavaikščiot

kalbėsime galbūt kad jau ruduo
nuspalvino laukų peizažą
nostalgiškai dainuok
širdie be skausmo ašarų

1994 10 12