Rudens daina

(Merginos balsui)

Rudenėjančiam parko take
sutikau vaikštinėjat tave
tu prakalbinai mano mintis
prasilenkdamas tyliai arti

Aš galvojau viena eidama
koks buvai paslaptingas man tu
ir dabar kai aš vėlei brendu
per geltonus lapus žaizdama
aš norėčiau kad būtum vėl tu
ir mintim ir jausmais kaip tada

Rudenėjančiam parko take
tarsi medžio palinkus ranka
svajones man surašė laiškais
praeities atminimais brangiais

Juos skaitau aš kaskart eidama
šiugždant lapams aitriam skambesy
o širdy ta graudi vienuma
kaip ta ašara mano aky

2009 09 27