VIRSMAS(6)

Juosta keliavo iš rankų į rankas, kaip ir tikėjomės, kol pasiskambinau pagaliau Saulei Dautartaitei. Ji nekantravo man pasakyti, kad efektas buvo stulbinantis, dabar būtų galima veikti. Susiskambinau tuojau pat su Virginijum, Jis pasakė, kad "ledai pajudėjo" ir jaučiąs tam tikrą erdvę savo sumanymų įgyvendinimui. Jis susiskambino su Vytautu Kazlausku ir susiorganizavo įrašyti vakarą apie "diedovčiną" sovietinėje armijoje. Buvo parengta netgi tokia speciali "Juventus" laida. Po to, kiek vėliau mane Jūratė pasivadino į Radijo ir Televizujos komiteto vestibiulį ir parodė kabantį sąrašą, kuriame pasirašė darbuotojai, norintys burtis į iniciatyvinę vietinę Sąjūdžio grupę. Jausmas buvo neišpasakytas! Štai ką reiškia laiku ir ryžtingai veikti!!!
Aš neatsargiai (o gal aš klystu - juk idėja buvo puiki) pasiūliau Vytautui Kazlauskui 1989 02 23 (per sovietinės armijos dieną) surengti akibrokštą - mitingą Vingio parke - demaskuoti viešai sovietinės arnijos moralinį veidą! Valdžios struktūros greit susidomėjo ir ... Vytauto Kazlausko taip sėkmingai organizuojami vakarai buvo brutaliai uždrausti (!) . Tuom dar viskas nesibaigė ... mes, Rūmų darbuotojai, pajutome (tiesa, apie tai žinojo ne visi), jog KGB pradėjo "zonduoti", tiesiog  užgulė mūsų prieigas. Nuėjo iki to, kad sykį aš su vienu darbininku turėjau nunešti stalus į N auditoriją, kišu raktą į spyną ir negaliu įkišti ... Tuomet po minutės atrakina duris iš kitos pusės ir mums dar nematytas visiškai - asmuo paprašo netrukdyti - dabar atseit negalima ir nieko neprisistatęs ir net nepasiaiškinęs užvėrė atgal duris ... Mudu su darbininku tik susižvalgėme ir viską supratome be žodžių, juo labiau kad iki mūsų jau buvo nuėjusi žinia, kad per paskutinius V. Kazlausko rengiamus vakarus KGB agentai vieną kitą kartą buvo atėję stebėti iš vienos uždaros patalpėlės, iš kurios buvo prieiga prie žiūrovų salės. Taigi aš nusileidau laiptais prie budėtojo, susiradau žurnale auditorijos numerį - ir kas ten vedė užsiėnimus? Viskas greit paaiškėjo - juk tai Alvydo Medalinsko Jaunųjų Sąjūdiečių sambūrio susirinkimo vieta. Temstant vakare nekantraudamas laukiau A. Medalinsko prie paradinių Rūmų durų. Viską papasakojau. Jis susidomėjęs išklausė, po to šyptelėjo ir sako man: "Vaikine, nėra ko baimintis!.. Jie - tik apgailėtini šunyčiai ... Viskas dar prieš akis - pamatysi!.."
O Rūmuose virte virė gyvenimas! Aš buvau atasakingas už foto parodų kabinimus ant sienų pirmajame ir antrajame Kolonų salės aukštuose. Buvau taip "įsispecinęs", kad vienas praktiškai pakeisdavau parodą - prmame aukštę per 5-6 valandas, o kitą dieną - antrame aukšte (ten buvo su nišomis - ilgesnė siena) per 7-8 valandas. Paprastai, kai jau pradėdavau kabinti - tai be pertraukų. Tada vyko vienas paskui kitą įvairių organizacijų Sąjūdžių steigiamieji suvažiavimai. Buvo tikras darbymetis. Savaitgaliais būdavo gausybė renginių. Kai ateidavau į Rūmus 6 valando ryte, tai išeidavau apie vidurnaktį. Dirbome su didžiuliu dar neregėtu iki tol entuziazmu. Juk tai - mūsų g y v e n i m a s - tikrąja to žodžio prasme! Svarbiausia, kad turėjome viltį, supratome, kad ne veltui gyvename! Juk tai MES - p a k e i t ė m e ar bent davėme šiokį tokį, betgi, sakyčiau, gana reikšmingą stimulą, suteikėme naują impulsą, jeigu taip būtų galima (gal ir ne per daug pasikuklinant, ką aš čia žinau) pasakyti, - PAŽANGIAUSIAME ŽMONIJOS ISTORIJOS TARPSNYJE, - ĮŽENGIANT Į VISIŠKAI NAUJĄ IR NEPRIKLAUSOMĄ TAIKIAUSIU BŪDU PASAULYJE IŠSIKOVOJANT VISIŠKAI S A V A R A N K I Š K A I - P A T I E M S LIETUVIAMS - DAR KARTĄ - SAVO  NEPRIKLAUSOMYBĘ!!!  TEGYVUOJA L A I S V Ė - TOKIA TAD ATPAŠĮSTAMAI BRANGI - IR KIEKVIENAM IŠ MŪSŲ!!!!!!!!!!!!

(2009 12 30)

Gintaras Raulinaitis