Iš mano Jaunystės poezijos(5)

MANO AŠARA

mano ašara didelė ir karšta
primins rasos karoliuką
jų tiek daug vasaros žolėje
kad negalima pamiršti vaikystės graudulio

mano ašara bėganti skruostais
tai lakštingalos išmalda
neprarasti palankumo jos amžinybei
neišvaryti iš lazdyno paunksnės
neatimti krištolinės giesmės
neužgauti mažos bet laimingos širdelės
kuri nori mylėti džiaugsmingai ir atvirai
kad mano ašaroje surūdytų kirviai
panūdę paversti sodą malkų sąvartynu

mano ašara tirpdo skausmo akmenis
kurie užgriūna visai netikėtai
tarsi likimo sąmokslas prieš mano svajonę
o vėliau supranti kas teisus kas suklydo
kokią kainą pasiūlys patirtis
kad išpirkčiau savo paklydimus
begalinį norą surasti savo laimę

1992 01 11


MENU TAVE

menu tave žaismingą auksaplaukę
varpelių muziką vaikystės pievoj
kai saulė palengva į vakarą nuplaukus
dar glamonėjo spinduliais šiltais palietus

menu tave kaip tu į jaukų kiemą
nuogutė bėgdavai per šiltą lietų
norėjai su džiaugsmu vaivorykštę paliesti
labai norėjai to ko dar negali niekas

menu tave nenuoramą murziukę
kaip uogos išdabindavo tau skruostus
kaip erzino tave išdykėliai berniūkščiai
kaip atsikirst mokėjai tu mokėjai juoktis

menu tave kaip ašarą skaidriausią
kaip skambesį nerūpestingo juoko
kuris padvelkia iš albumo nuotraukų
vėl ateini iš atminimų nostabiausių

1992 03 15