Iš mano Jaunystės poezijos(4)

IČKERIJOS KRAUJAS

Narsi tauta pakilo
Į žūtbūtinę kovą!
Tauta, kuri taip myli -
Tėvynę - kaip šventovę!

Ičkerija - kaip krislas -
Nuožmių tironų žvilgsny.
Nelengva bus išbristi
Iš kraujo klano pilno ...

Narsi tauta - kaip gali -
Tėvynę savo gina!
Psaulio visagaliai
Vis laukia abejingi ...

Ičkerija liepsnoja -
Kaip Lietuvos Pilėnai!..
Kur Jūsų balsas, Žmonės?..
Kiek galima - t y l ė t i ? ? ?

1989 04 06


MAŽOS TAUTOS STIPRI DVASIA

Negali laimės būti
Kitų nelaimės kaina!..
Nes tie, kurie pražudė,
Košmarą išgyvena.

Kur kraujas besilietų, -
Kokioj psaulio vietoj,
Šlovės nebus žadėtos, -
Tik nuoskauda ir gėda!

Ičkerijoj pasruvo
Nekalto kraujo upėm ...
Jos sostinę sugriovė,
Bet tankai neparklupdė!..

Narsi tauta kovoja
Už protėvių gimtinę!
O priešo melo kojos
Sau garbę jau sumindė ...

Ne ta šalis galinga,
Kur šimtas milijonų (=150),
O ta, kuri netingi
Gyvent - iš savo duonos!!!...

1995 01 17