Iš mano Jaunystės poezijos(6)

MOTULE SENGALVĖLE

Motule Sengalvėle,
Raukšlelėm išvagotas
Švelnus ir mielas Tavo veidas.

Kiek daug jis rūpestėlių
Pro ašaras sugėrė.
Kiek visko jautė ir ištvėrė.

Jauna likai - dainoj ir atminimuos.
Ir nuotraukoj - įrėmintoj ant sienos!

Motule Sengalvėle,
Esi graži kaip gėlės,
Kurias per amžių Tu mylėjai!

Žiedų ryškiausios spalvos
Prie Tavo namo dega.
Motule, Tau lenkiu aš galvą!

Ir bučinys sušildys Tavo sielą.
Kaip gera bus, šviesu ir širdžiai miela!

1992 02 08


PRISIMINK - APLANKYKI

Šiltą vasarą laukiuTavęs,
Kai gamta suklestėjus gaivina.
Ilgesys į gimtinę parves ...
Graudulys vėl užlies Tau krūtinę.

Ar meni, kai mes lakstėm basi
Po vaikystės rasotąją žolę?..
Ašarėlė riedėjo šviesi ...
Bet ilgai neraudojom parpuolę.

Prisimink - aplankyki mane ...
Prisiminki sodybą laukuos ...
Tėviškėlė neliks apleista ...
... Aš tikuos, aš tikiuos, aš tiukuos!..

O lakštutės giesmės skambesys.
O bitelė - prigludus prie žiedo ...
Tolumoj dunda vėl traukinys ...
Gal ir Tu parvažiuosi šiandieną?..

Ankstų rytą išeisi žvalus
Į seniai Tau pažįstamą lanką ...
Kaip smagu padirbėt su dalgiu,
Kol pavargs jau atpratusios rankos ...

Prisimink - aplankyki mane ...
Prisiminki sodybą laukuos ...
Tėviškėlė neliks apleista ...
... Aš tikuos, aš tikuos, aš tikuos!..

1991 04 07


MOČIUTEI

Močiut, pavargoTavo rankos.
Raukšlėtą veidą brangų
Gaivina ašarų rasa
Akių ramybės šviesoje.

Tačiau širdis dar nepavargo,
Nors kelias - ilgas ir sunkus ...
Dabar sustoji Tu ties vartais,
Kad prisimintum tuos laikus ...

Kiek būta rūpesčių ir skausmo,
Ir praradimo valandų ...
Išmokei mus bėdoj užjausti,
Išmokei Motinos vardu!

Esi namų dvasia šventoji.
Namų jaukioji šiluma.
Vaikams Tu širdį paaukojai,
Močiute, Motinėl žila!

Aš negaliu Tavęs pamiršti:
Gerumo rankų ir širdies ...
Prabėga viskas ir numiršta.
Nemiršta Motinos širdis!..

... ... ...