Štai dar pluoštelis mano eilių - iš mano Jaunystės laikotarpio poezijos -

ŽMOGAUS TROŠKIMAI

Žmogui noris gyventi patogiai.
Noris turtų, garbės ir valdžios!
Užkariavęs pasaulį nemoka
Sau paskirti džiugios valandos.

Apsikarsto spynom ir grandinėm.
Ir miegoti negali ramiai.
Jam pavydūs varžovai grasina.
Ir tos laimės nėra visiškai.

Rodos, turi jis viską - ko troško:
Mašina, brangūs baldai, pilis.
Bet jo kraujas - aistringas, jis lošia ...
Jis užstato net garbę šalies!..

Nesvarbu jam, kad motina rauda.
Kad žmona - tik tarnaitė namuos.
O aplinkui - sprogdina ir šaudo.
Ir košmarai - juodžiausiuos sapnuos.

Tai kasdienės varžovų lenktynės.
Karuselė painių reikalų.
Tu paklausk, - ar jis myli Tėvynę?
Nesupras, apie ką aš kalbu!..

Žmogui noris gyventi patogiai.
Noris turtų, garbės ir valdžios!
Užkariavęs pasaulį nemoka
Sau paskirti džiugios valandos.

1994 06 03