Dalia(2)

   Ir štai Minsko geležinkelio stotis. Ilgai prastovėjome. Po to - vėl į kelionę. Aš pamažu užmigau - išsitiesęs ant gulto. Artėjant prie Maskvos, širdį pradėjo gniaužyti nerimas. Juk aš teturėjau viso labo tik 5 rublius. Nei kur prisiglausti nakvynei, nei pinigų ... Aš pradėjau kalbinti savo kupe kaimyną - rusą jaunuolį. Maždaug nusakiau situaciją, bet pinigų tiesiai nepaprašiau, tik daviau suprasti, - kokioje nepavydėtinoje padėtyje esu atsidūręs. Kiek laiko užsimerkęs - gulėdamas ant gulto jis mąstė. Pagaliau pasiūlė tokį variantą: jis dabar man paskolina 5 rublius ir duoda savo adresą (jis Maskvoje neapsistosiąs, nes gyvenąs kitame mieste), kai tik jau aš žinosiu savo nakvynės adresą, duosiu jam telegramą, o jis man dar paskolins - atsiųstamas paštu - daugiau pinigų. Kaip gerai, - štai kur - ŽMONĖS!
   Brėkštant - į kupe mums atnešė arbatos. Ir štai - mes Maskvoje! Aš išlipu iš traukinio, išeinu iš geležinkelio stoties. Ir staiga mane užlieja džiaugsmo banga: "Aš paėmiau Maskvą! Aš paėmiau Maskvą! Aš paėmiau Maskvą!.." Gerai, kad buvau pasiteiravęs Vilmos Bardauskienės, prieš pat Jai išskrendant į Maskvą, kokiame viešbutyje (toliau vadinsiu Viešbučiu) - apsistos Lietuvos sportininkai? Metro stotyje išsikeičiau 5 rublius, po to  vieną rublį pakeisdamas dar smulkiau -  po 5 kapeikas. Būtent tokio nominalo monetą reikėtų įmesti į automatą, po to gi atsidaro žnyplės ir automatiškai besileidžiančiais laiptais patenkame į peroną. Keleivių aikštelėje ilgai metro traukinio laukti neteko. Pasigirdo artėjantis gaudesys ir traukinys išniro iš tunelio. Sustojo, tuoj automatiškai atsivėrė durys ir mes sulipome į vidų. Malonus balsas praneša, jog važiuojame ten ir ten. Tiesa, prieš įlipdamas metro traukinį, išstudijavau nuorodą, kaip nuvykti į norimą Viešbutį? Teko važiuoti su persėdimu, o po to dar važiuoti ir autobusu. Kai privažiavome Viešbutį, išlipęs sužinojau, jog tai kelių korpusų seni mediniai pastatai, vienas nuo kito tam tikru atstumu gan klaidžiai išsimėtę. Susiradau tą korpusą, kuriame buvo visa informacija apie galimas laisvas vietas to Viešbučio korpusuose. Iš pradžių laisvų vietų niekur nebuvo, keletą valandų - iki vidurdienio teko paprasčiausiai sėdėti ir kantriai laukti. Tuomet, kai atsilaisvino vieta viename dviviečiame kambaryje, aš pasibeldžiau į duris. Kambaryje nieko nebuvo, aš viską susitvarkiau ir išėjau išsiųsti telegramą  - nurodytu adresu, kurį buvau gavęs iš to šaunaus Vyruko traukinyje. Grįžęs - išsidrėbiau ant lovos ir ilgai mąsčiau, kiek aš taip ilgai galėčiau išsilaikyti su tokia palyginti kuklia pnigų suma?.. Reikia pinigų nakvynei Viešbutyje, bilietams į varžybas, metro, autobusui, o tiesa, kaip reikės prasimaitinti? Tikrai keblus klausimas. Įdomu, kaip greitai gausiu pinigus paštu? O juk tam Vyrukui dar pirmiausia reikia nukakti į savo miestą. Kol pradės viskas kiek sklandžiau suktis ... tikrai utopiška ... Apmečiau veikimo planą: svarbiausia - taupyti pinigus, kad tik pirmučiausiai pinigų užtektų - bilietams į varžybas, kuriose numatomos lemiamos lietuvių sportininkų kovos. Betgi dabar būtų pats metas ir šiek tiek - nors minimaliausiai - užkąsti, tiesa? Taigi pakylu nuo lovos ir nusileidžiu į korpuso valgyklą. Paimu varškės, duonos ir arbatos. Nusprendžiu griežtai: šio nediduko mano pasistiprinimo turėtų užtekti - visai dienai!.. Neišleidžiu nė pusės rublio. Tai gerumėlis. Dabar svarbu užmegzti kontaktą su Lietuvos sporto delegacija. Juk reikia sužinoti bent artimiausių varžybų tvarkaraštį. Pirmiausia sužinau, kuriame korpuse apsistoję lietruviai sportininkai. Po to susiradau stendą su artimiausių rungčių veta ir laiku. Ką gi, karuselė tuoj pradės suktis ... Pirma susižinau, kada išvažiuos rytoj autobusiukas su sportininkais į varžybų areną? Ryte!.. Taip, matau, tvarkaraštyje - pažymėta, kad iš pat ankstyvo ryto - pirma į treniruočių sales išvežinės ...
                     -------   ---   -------   (t ę s i n y s kitame puslapyje)   -------   ---   -------