(t ę s i n y s - 1 )

       - Pavaduotojau, čia toks Jaunuolis atėjo į mūsų internatą, siūlo savo paslaugas.
       - Taip. Šiuo metu mums labdaros užtenka. Atvirai pasakius, neturime net kur sandėliuoti, prabilo Pavaduotojas.
       - Šis Jaunuolis norėtų muzikantus pasikviesti į mūsų internatą.
       - Matote, Vaikams nepatinka operų arijos ir, be to, nėra tokios erdvės, kaip mūsų scenoje. Na, tiesiog nežinau ...
       - Gerbiamas Pavaduotojau, aš, matote, noriu pasiūlyti Jaunuolių pasirodymą su gitara, - įsikišu aš.
       - A, suprantama, čia kitas reikalas. Mūsų Mokiniai mėgsta pabrazdinti gitaromis. Taip įsijaučia, kad ir po vidurnakčio tenka raminti. Po to neišsimiega, taip sakant. Ryte sunku keltis. Na, gerai, atsiųskite komandą. Priimsime.
   Aš išlekiu iš internato tarsi paukštis su sparnais. Dabar tik greičiau vakaro koncerto sulaukti. Nueinu per pertrauką į užkulisius, susirandu atlikėjus. Trejetą prisikalbinu ir mes sutariame, jog rytoj - po lauretų paslelbimo vakaro apsilankysime internete.
   Kitą dieną viskas ėjo kaip iš pypkės. Mokiniai su didžiuliu entuziazmu ruošė sceną. Kas valė, kas blizgino, kas ruošė butaforiją. Pagaliau koncertas! Vaikai artistus pamatė pro salės langą - ateinančius taku. Kilo bruzdesys. Visi jaudinasi, laukia. Salė pilna Vaikų, net keletas Mokytojų atėjo renginio pasižūrėti. Renginys praėjo puikiai!
   Po mėnesio sugalvojau surengti estradinį šokių vakarą vyresniųjų klasių Moksleiviams. Aš vėl - pas Pavaduotoją. Paaiškinau, jog pažįstu vieną tokią jaunų Vaikinų bigbyto grupę. Sakau, galėčiau suorganizuoti vakarėlį. Pavaduotojas sutiko. Nuvažiavau pas tuos Vaikinus. Valandą svarstėme. Pagaliau sutiko atvažiuoti.
   Štai ir toji ilgai lauktoji diena. Prasidėjo koncertas. Pirmąją dalį Vaikinai dainavo, tyliai sau pritardami elektrinėmis gitaromis. Po to suolų eiles išskaidėme į salės pakraščius. Atsirado erdvė šokių aikštelei. Pradėjo ansamblis groti. Vienas kūrinys, antras, niekas nedrįsta pradėti šokius. Tada aš nusprendžiau parodyti pavyzdį. Išsivedu šokiui tokią šaunią Mergiotę. Visi žiūri, plojimais pasitikę mus. Kitam šokiui jau įsidrąsina Jaunimėlis. Ir šokių karuselė įsismagina. Visi net nusiplūkę. Nuotaika gera. Baigiantis vakarėliui, prie manęs prieina ansamblio Vadovas ir sako:
       - Čia toks reikalas.Matote, mums dažnai tenka koncertuoti. Bet, suprantate, mes norėtume įforminti dokumentaliai, kadangi po to niekam negalim įrodyti, jog ten ir ten koncertavome. Ar Jūs negalėtumėte paprašyti Pavaduotojo, kad mums išduotų raštą, jog Jie, atseit, patys pasikvietė pakoncertuoti į internatą? - paaiškino Vadovas.
       - Gerai, kas per problemos? Pakalbėsiu su Pavaduotoju - paprašysiu.
   Nueinu pas Pavaduotoją į kabinetą, išdėstau reikalo esmę. Jis ilgai galvoja, pasikaso pakaušį ir sako:
       - Palaukite už durų.
    Laukiu pusvalandį, laukiu valandą, jau ir šokiai eina visai į pabaigą. Prasiveria durys, išeina Pavaduotojas iš kabineto, nešinąs raštu. Aš padėkoju ir perduodu ansamblio Vadovui. Pasibaigus koncertui, vyresnieji Moksleiviai pasisiūlo sunešti aparatūrą į mašiną. Ką gi, vakaras praėjo šauniai!
   Po dviejų savaičių ateinu į internatą. Mane susiranda Pavaduotojas.
        - Mes čia pasitarėme ir nusprendėme: atsisakome Tavo paslaugų, - po to, lyg niekur nieko, ramiai apsisuko ir nužingsniavo lėtai koridoriumi, kol pradingo savo kabinete.
   Aš buvau apstulbintas. Stoviu ir negaliu patikėti. Atsitokėjęs girdžiu, kaip ištariu pusbalsiu žodžius, kuriuos derėtų išgirsti tam Pavaduotojui: "Biurokratėli Tu nelaimingas, Tau niekas daugiau ir nerūpi." apsisukau ir su užgauta savimeile išėjau iš internato ...
                                                                     -------   ---   -------         
   Kaip dabar pagalvoju, o jeigu to ansamblio Vadovas pirmiausia būtų taip paprašęs: "Aš norėčiau pakalbėti su Pavaduotoju". O po to į Pavaduotoją kreiptųsi tokiais žodžiais: "Mums buvo suteikta didelė garbė koncertuoti internato Vaikams. Ir todėl mes išdrįsome Jūsų paprašyti, ar nebūtų galimybės gauti iš Jūsų, na, sakykime, dokumentą, jog Jūs pakvietėte mus pakoncertuoti? Suprantate, turėdami šitą raštą, mes galėtume didžiuoti visą savo gyvenimą, kad kocertavome Jums!"
                                                                    -------   ---   -------