GIRIA

Giria paslaptingai rami
Dvelkiant vėjui ten ūkia pelėdos
Dejuojančiais medžių kamienais
Nurieda sakų ašarėlės

Giria užsisklendus tankmėj
Neįžengiamais savo brūzgynais
Ką slepia jinai aš domėjaus
Tarp uogų kankorėžių grybų

Giria paslaptiga tokia
Traukia žmogų vis viena iš tolo
Išgąsdinti stumbrą ar lokį
Deja jums kikilis tik juokias

Giria tai užuovėja mums
Gryno oro kaip vaisto geriausio
Visa krūtine paragausim
Nesinori skubėt į namus

1988 08 14

GIMTINĖJE

Jau vakarėjantis dangus
Mums primena kad laikas grįžti
Visus išvaikščiojom takus
Pro kūdros ajerus išbridom

Antai prisėskime Močiut
Daržely kvepia žalios rūtos
Kiek padavimų kiek minčių
Man išklausyt šįvakar rūpi

Tiek daug istorijų senų
Kas buvo kaip prieš šimtą metų
Dar kartą viską apdainuokit
Ir tai kas buvo išgyventa

Užverkim nakčiai langines
Kai spengianti tyla suklūsta
Uodai zirzekliai mums neleis
Taip greit užmiršt jų gudrią klastą

Vėsu ir drėgna kaip užmigt
Gal netolies vaiduokliai vaikšto
Tokia tamsi baugi naktis
Ir ką sapne regėsim aiškiai

1990 08 24

AR PASVEIKINS?

Tai nuo ryto ankstyvo ir giedro
Kai dar miegas man esti saldžiausias
Tas gaidys pasistiebdamas gieda
Kol pažadina spindulį saulės

Aš girdžiu kaip iš tolo atklysta
Žvangesys Tėvo pustomo dalgio
Kol rasa dar nespėjo nukristi
Kol nekviečia dar pusryčių stalas

O kregždutė čiulbėdama grąžos
Lyg ekslibrisas kaimo sodybos
Kur Tėvai ir Seneliai nuo mažo
Čia gimtinėje augo ir dirbo

Ar pasveikins dar kitą gegužį
Vieversėlis gimtuosius dirvonus
Ten kur stūkso senoji bakūžė
Ten kur ajeru kvepianti duona

1988 06 12

MENU

Menu vaikystę basakoją
Ir pievą žydinčių gėlių
Margi drugeliai ten skrajojo
Ir dūzgė bitės tarp žiedų

Menu aš ilgaplaukį gluosnį
Jame svajodavau įsliuogęs
Stebėjau debesis danguj
Atrodė tarsi aš plaukiu

Menu kaip gera buvo kaime
Pas Sengalvėlę vasarot
Kiek buvo vaikiškos tos laimės
Kvapnios duonelės paragaut

Menu darbymečius laukuos
Anksti šienauti ten išmokau
Ir vėlei vasaros ilgiuos
Lakštingalų ilgiuosi suokiant

1992 01 10

RATNYČĖLĖ

Klevų ir alksnių užmaršty
Svajonių upė plaukia
Vandenės ašara skaisti
Man skruostą švelniai prausia

Regiu pro svyrančias šakas
Kaip skuba Ratnyčėlė
Į Nemuno šiltas rankas
Skaidrusis vandenėlis

Tu Saulės Taką ir lankas
Slapta paparčiui žydint
Lyg bitė žiedus aplankai
Širdies žaizdas užgydai

Regiu pro svyrančias šakas
Kaip skuba Ratnyčėlė
Į Nemuno šiltas rankas
Skaidrusis vandenėlis

Kai saulė šoka ant bangų
Liepsnoja tavo skardžiai
Virš mėtom kvepiančių takų
Linksmai kregždutės nardo

Regiu pro svyrančias šakas
Kaip skuba Ratnyčėlė
Į Nemuno šiltas rankas
Skaidrusis vandenėlis

---   ---   ---

TAVO ŽVILGSNIS

Nuostabiausia tai žvilgsnio kalba
Ji pasako be galo man daug
Tai suspindi smaragdo spalva
Tai vaivorykštės puokštė tik Tau

Tavo žvilgsnio šviesiausias dangus
Kai jis giedras man gera šypsotis
O kai liūdnas tarytum baugu
Nei Tau verkti graudingai nei juoktis

Nuostabiausia tai žvilgsnio kalba
Tavo švelnų ir mielą artumą
Aš priimsiu širdim nekalta
Ir prakalbinsiu sielos tyrumą

Tavo žvilgsnio puikus atspindys
Jis sušildo kaitriau negu saulės
Aš juk myliu Tave ar girdi
Be klastos be patyčių apgaulės

1993 10 17

MAN PER DAUG

Man per daug juk tikriausiai nebus
Jei laiškelį kada parašysi
Koks pasaulis tikrai nuostabus
Aš manau meilė niekad neklysta

Man per daug juk tikriausiai nebus
Jeigu siela sava atsiversi
Juk tai bus nuoširdžiausios kalbos
Atkelti atvirumo varteliai

Man per daug juk tikriausiai nebus
Jeigu rūpesčius man patikėsi
Ta kas skauda ir Tavo varguos
Gal nurodys Tau kelią į šviesą

Man per daug jei pasmerksi mane
Kad Tave per mažai aš mylėjau
Aš ateisiu galbūt net sapne
Ir paglostysiu veidą iš lėto

1993 10 17